10 gyvybiškai būtinų vitaminų ir ką apie juos reikia žinoti, kad būtumėte sveiki

Žodį ‘vitaminai’ dažnai girdi ir suaugę, ir mažieji, tačiau mums visiems jis sukelia skirtingas emocijas. Mažiems vaikams žodis ‘vitaminas’ veikiausiai asocijuojasi su saldžiomis kramtomosiomis tabletėmis spalvotuose buteliukuose, jaunos moterys tiki vitaminų pagalba išlaikant išvaizdą, vidutinio amžiaus žmonėms ypač rūpi senėjimą ir ligas stabdantys vitaminai.

Gyvename laiku, kai vis sunkiau gauti natūralių maisto produktų be chemikalų, pakankamai ilsėtis bei judėti, žmonėms trūksta vitaminų ir dėl to gali kilti rimtų sveikatos problemų.

Taigi norint gerinti savo sveikatą, šalia subalansuotos mitybos, sveikos gyvensenos, verta vartoti vitaminų papildus.

Tuo tikslu Nahrin sukūrė natūralius, vienas kitą palaikančius, veiksmingus ir pasisavinimą gerinančius vitaminų kompleksus, kad organizmas išlaikytų optimalią pusiausvyrą, o žmogus jaustųsi energingas ir sveikas.

Kaip buvo atrasti vitaminai?

Jau IV amžiuje Hipokratas teigė, kad kepenėlių valgymas gali išgydyti vištos aklumą arba atkurti regėjimą prieblandoje. Viduramžiais ilgose jūrų kelionėse dažnai kamavo skorbutas, pražudęs daug žmonių. Siekiant išvengti šios baisios ligos, į keliones buvo vežami švieži augalai ir gyvi naminiai gyvūnai.

Kazimieras Funkas pirmasis 1911 metais atskyrė vitaminų mišinį nuo ryžių lukštų. Gautas preparatas turėjo gydomąjį poveikį prieš Beriberi – ligą, paplitusią tarp neturtingesnių Azijos žmonių. Dėl Beriberio pacientui atsiranda koordinacijos sutrikimas, nervų ir raumenų skausmai, patinimas ir galiausiai net paralyžius. Žmonės, kuriems išsivystė avitaminozė, dažniausiai valgė tik poliruotus ryžius, todėl buvo logiška ryžių lukštuose ieškoti ligą stabdančių junginių.

Gautų junginių mišinyje buvo rasta amino grupė, todėl Funkas panaudojo bendrinį vitamino pavadinimą, kuris kilęs iš dviejų terminų – termino vita (gyvybė) ir chemiškai gauto amino derinio. Žodžiu, vitaminas reiškia gyvybės aminą.

Nepaisant to, kad daugelis vitaminų neturi amino grupės, šis tarptautinis kolektyvinis pavadinimas išliko iki šių dienų.

Vitaminai yra būtini žmogaus organizmo gyvybei. Tai yra organinės maistinės medžiagos, kurių žmonėms ir kitiems gyviems organizmams kasdien reikia labai mažais kiekiais – nuo ​​mikrogramų iki miligramų.

Šie svarbūs mikroelementai dažniausiai gaunami tik su maistu. Vitaminai dažnai apibūdinami dviem raktiniais žodžiais – bioaktyvus ir egzogeninis. Bioaktyvumas reiškia, kad jie yra medžiagų apykaitos procesų reguliatoriai – dažniausiai pagreitina medžiagų apykaitą. Egzogeniškumas rodo ekstrakorporinę kilmę. Paprasčiau tariant, jie yra medžiagų apykaitos grandinės aktyvatoriai, trigeriai, varikliai.

Žmogaus virškinimo trakto mikrobai pakankamai arba iš dalies sintezuoja atskirus vitaminus, būtent vitaminą K, biotiną, pantoteno rūgštį ir niaciną. Vitaminą D organizmas taip pat gali sintezuoti savo ląstelėse veikiamas ultravioletinių spindulių. Ubichinonas Q10 gaminamas kepenyse, tačiau vitamino gamybos kokybė labai priklauso nuo amžiaus ir kepenų būklės.

Dauguma vitaminų arba jų sintezei reikalingų pirmtakų gaunami iš įprastos kasdienės mitybos. Dėl šiuolaikinių maisto gaminimo ir konservavimo technologijų bei labai skirtingo žmonių gyvenimo būdo pagrindiniai vitaminų šaltiniai yra:

-Didžioji dalis vitaminų gaunama iš augalinės maisto dalies;
-Virškinimo trakto mikrobų veikla;
-Vitaminų preparatai ir maisto papildai, kurių sudėtyje yra vitaminų

Šiek tiek peno pamąstymui

Tarkime, gyvename idealiame pasaulyje, kuriame 5 kartus per dieną valgome įvairų ką tik pagamintą maistą, pagamintą iš užaugintų žaliavų. Mūsų virškinamasis traktas idealios būklės, nevartojame vaistų, nevartojame kavos ir alkoholio, nerūkome ir gyvenimas tarsi gėlių puokštė – jokio streso, jokio pervargimo ar miego trūkumo. Be to, ištisus metus mėgaujamės saule.

Ar tai skamba kaip tikrovė? Jei atsakėte taip, vadinasi, esate vienas laimingiausių ir tikriausiai visiškai sveikų žmonių. Tačiau dauguma žmonių taip atsakyti negali.

Kai valgome daug, mūsų organizmas kaupia vitaminus.

Kiek laiko vitaminai išlieka mūsų organizme?

Kas yra hipovitaminozė ir kokios jos savybės?

Dėl laikino ir lengvo vitaminų trūkumo išsivysto hipovitaminozė, kuriai būdingas nuovargis, darbingumo sumažėjimas, polinkis sirgti infekcinėmis ligomis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, per didelis širdies plakimas ir pan. Kai žmogaus maiste nuolat trūksta būtinų maistinių medžiagų, turime prastos mitybos pasekmes. Prie tokių ligų priskiriama ir avitaminozė. Avitaminozė dažniausiai išsivysto visiškai nesant vieno konkretaus vitamino ir jau yra specifinė liga.

Trūkstant vitamino C išsivysto skorbutas, nesant vitamino B1 – avitaminozė, nesant vitamino D – rachitas ir pan.

Vitaminų trūkumas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie dėl kokių nors priežasčių prastai maitinasi arba kurių maisto pasirinkimas yra nepilnavertis dėl patogumo ar skonio. Vitaminų poreikį tikrai padidina gausus alkoholio, kavos ir juodosios arbatos vartojimas, įvairių stiprių vaistų, geriamųjų kontraceptikų vartojimas bei didelis protinis ar fizinis krūvis.

Svarbu atsiminti, kad vitaminams reikia vienas kito ‘pagalbos’, kad jie geriau veiktų. Svarbų vaidmenį pasisavinant vitaminus atlieka ir mineralai. Žemiau mes plačiau pakalbėsime apie tai, kurių vitaminų šalia kurių mums reikia.

Aišku, kad Motina Gamta viską susitvarkė pati – augaluose medžiagos taip sujungiamos, kad rezultatas būtų tobulas. Natūralius produktus geriausiai įsisaviname sirupų ar kitų produktų pavidalu, kuriuose yra viskas, kas yra augaluose.

Ar galima suvartoti per daug vitaminų ir taip pakenkti sveikatai?

Hipervitaminozę gali sukelti netinkamas ir nesaikingas vitaminų preparatų vartojimas. Tokiu atveju žmonės nuolat peržengia mokslines preparatų rekomendacijas. Maistas ir natūralūs produktai retai sukelia hipervitaminozę. Vaikams hipervitaminozė gali pasireikšti suvartojant per daug vitaminų.

Žemiau pakalbėsime apie svarbiausius vitaminus žmogaus organizmui.

Riebaluose ir vandenyje tirpūs vitaminai

Vitaminai pagal jų tirpumą skirstomi į tirpius riebaluose arba vandenyje. Riebaluose tirpūs vitaminai yra:

-Vitaminas A
-Vitaminas D
-Vitaminas E
-Vitaminas Q10

Vitaminas A, karotenoidai

Žmogus vitaminą A kaip retinoidą gauna iš gyvulinio maisto: žuvų kepenų, žuvų taukų, pieno produktų, iš kur jis lengvai ir greitai gaunamas. Karotinoidai arba augaliniai pigmentai yra naudojami kaip pirmtakai augaliniame maiste, iš kurių 15 karotenoidų yra gyvybiškai svarbūs žmonėms. Maistas, kuriame gausu karotinoidų, yra pomidorai (turintys raudonojo likopeno), morkos (sudėtyje yra alfa ir beta karotenų), kukurūzai ir apelsinų sultys (turinčios du geltonus pigmentus, liuteino ir zeaksantino arba vitaminų akims). Visi žalieji augalai yra puikūs karotinoidų šaltiniai, nors jų geltonus, raudonus ir oranžinius pigmentus užstoja chlorofilas. Karotinoidai geriau pasisavinami iš virtų vaisių ir užtrunka 6-8 valandas, kol jie organizme virsta vitaminu A.

Kodėl mums reikia vitamino A ir kam jo trūkumas kenkia labiausiai?

Vitamino A trūkumas organizme pirmiausia paveikia regėjimą. Šio vitamino trūkumas sukelia „vištos aklumą“ – regėjimo sutrikimą tamsoje. Be to, akys išsausėja, nes normaliai nesivysto gleivinės ir odos ląstelės. Vitaminas A užtikrina gleivinės paviršiaus ląstelių (akių, plaučių, virškinamojo trakto) gebėjimą gaminti gleives. Kadangi gleivės yra svarbi kliūtis bakterijoms, padidėja vitamino A trūkumo infekcijų rizika. Vitaminas A taip pat yra vitaminas odoje, nesant jo atsiranda pleiskanų (pleiskanų) galvos odoje, bendras odos sausumas ir atrodome pasenėję. Vitaminas A svarbus tiek vyrų, tiek moterų lytinių liaukų vystymuisi ir veiklai, taip pat vaisiaus vystymuisi, ypač vaikų augimui.

Vitaminas A yra stiprus antioksidantas – laisvųjų radikalų naikintojas.

Rekomenduojama paros dozė: 0,75 – 1,1 mg

Vitaminas D (D3 ir D2)

Vitaminas D yra lengvai gaunamas iš natūralių šaltinių žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, kepenyse, svieste ir mielėse. Vitaminą D žmogaus odoje gamina ir ultravioletiniai spinduliai, todėl šio vitamino kiekis mūsų organizme labai priklauso nuo sezono ir gyvenimo būdo.

Paprastai manoma, kad kūdikiams ir mažiems vaikams gresia vitamino D trūkumas, tačiau nustatyta, kad ir suaugusiųjų kraujyje vitamino D yra labai mažai.

Vitaminas D dalyvauja reguliuojant kalcio apykaitą, jo pasisavinimą plonojoje žarnoje, įsisavinimą į kaulus ir pašalinimą iš organizmo. Būtent šis vitaminas padeda išvengti rachito ar kaulų retėjimo. Vitaminas D taip pat reikalingas normaliam kraujo krešėjimui, širdies raumens veiklai, nerviniam audiniui ir imuninei sistemai.

Rekomenduojama paros norma: 0,005-0,008 mg

Vitamino D kartu su kitais esminiais vitaminais ir mineralais galima gauti iš Nahrin D vitamino + kalcis su dilgėlių ekstraktu ir folio rūgštimi.

Vitaminas E, tokoferolis

Natūralūs vitamino E šaltiniai yra kviečių gemalų aliejus, saulėgrąžų aliejus, saulėgrąžų sėklos, žemės riešutų aliejus, avižiniai dribsniai, miežiai, morkos. Gyvūninės kilmės šaltiniai yra lašišinės žuvys arba kepenys, tačiau jų kiekiai mažesni nei augaliniuose.

Vitaminas E yra jaunystės vitaminas, jo trūkumas sukelia priešlaikinį senėjimą. Moterims, kurioms trūksta vitamino E, gali kilti problemų pastoti, o vyrams gali pablogėti spermos kokybė, seksualinis aktyvumas ir gyvybingumas. Nuolat mažas vitamino E kiekis kraujyje reiškia žymiai didesnę regėjimo netekimo, širdies ir kraujagyslių ligų, navikų, raumenų silpnumo ir kepenų bei inkstų pažeidimo riziką. Kaip antioksidantas vitaminas E saugo ląstelių membranas ir kitas struktūras visame kūne, ypač nervų sistemoje. Trūkstant vitamino E, pažeidžiamos raudonųjų kraujo kūnelių membranos, sutrumpėja jų gyvenimo trukmė.

Vitamino E pagalbininkas yra vitaminas C, jie draugauja su selenu ir vitaminu A.

Rekomenduojama paros dozė: 9-15 mg

Vitaminas Q, Q10 ir ubichinonai

Vitamino Q10 gauname iš gyvūninės ir augalinės kilmės maisto. Jūros žuvys, tokios kaip skumbrė ir sardinės, taip pat vištienos kiaušiniai, kiauliena, sojų aliejus, sveiki grūdai, riešutai ir špinatai yra ypač geri Q10 kiekio ir pasisavinimo šaltiniai. Q10 susidarymo kepenyse skatintojai yra B grupės vitaminai.

Q10 arba ubichinonų pasisavinimas priklauso nuo su maistu gaunamų riebalų pasisavinimo ir tulžies bei kasos sekreto išskyrimo. Visi ubichinonai kepenyse paverčiami Q10 forma, o kepenys yra pagrindinis jų sandėlis. Didžiausias Q10 kiekis yra širdies raumenyje, du kartus viršijantis kepenis ir inkstus.

Žmogaus organizme sintezuojamas labai didelis Q10 kiekis. Senstant mažėja kepenų gebėjimas kitus ubichinonus paversti į žmogaus organizmui reikalingą Q10 formą, o sergant daugeliu ligų mažėja šio vitamino pasiūla. Tokiu atveju reikėtų jo gauti daugiau.

Vitamino Q10 trūkumas sukelia nuovargį, silpnumą ir sumažina fizinį pajėgumą. Tačiau nuolat žemas Q10 kiekis kraujyje reiškia žymiai didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, periodontitu, imuninės sistemos sutrikimais, paspartintu senėjimu.

Rekomenduojama paros dozė: 10-25 mg

Reikiamą Q10 paros kiekį galite gauti iš Nahrin Q10 ir raudonojo vyno kapsulių, kurios didina energiją ir mažina odos senėjimo procesus.

Vandenyje tirpūs vitaminai yra:

-Vitaminas C
-B grupės vitaminai
-Folio rūgštis

Vitaminas C (L-askorbatas)

Vitamino C natūraliai yra tik augalinės kilmės maisto produktuose.

Geriausi vitamino C šaltiniai yra juodųjų serbentų ir erškėtuogių uogos, paprikos, lapiniai kopūstai, vyšnios, krienai, petražolės, citrina, pomidorai, kiviai, papajos ir kiti citrusiniai vaisiai.

Vitaminas C reikalingas normaliai odos, dantenų, kapiliarų, dantų, raiščių ir kaulų veiklai. Jis reikalingas nervų sistemai, virškinimo sistemai ir hormonų sistemai. Vitaminas C yra greitai veikiantis stiprus antioksidantas, o virusinių ligų metu susidaro daug laisvųjų radikalų, kurie sukelia audinių pažeidimus kvėpavimo takuose, ypač bronchuose ir plaučiuose. Natūralus vitaminas C, iš karto išgertas didesne nei įprastai doze, apsaugo nuo rimtų komplikacijų – tai išbandyta technika. Dar protingiau viruso plitimo laikotarpiu profilaktiškai vartoti vitaminą C arba valgyti daug vitaminų turintį maistą.

Visiškas ilgalaikis vitamino C trūkumas maiste sukelia skorbutą, tokiu atveju tai jau avitaminozė. Taigi, kokie yra avitaminozės simptomai? Tokia diagnozė nustatoma, kai atsiranda šie simptomai: raumenų silpnumas, kapiliarų plyšimas, dantenų uždegimas ir kraujavimas, dantys iškrenta, sunkiai gyjančios žaizdos, lūžta kaulai, žmogus nuolat viduriuoja.

Rekomenduojama paros dozė: 55-100 mg

Norimą natūralaus vitamino C paros kiekį galite gauti iš Nahrin Barbadosinė vyšnia, Natūralus vitaminas C tablečių.

Folio rūgštis (vitaminai B10, B11)

Maistas, iš kurio organizmas lengvai pasisavina folio rūgštį, yra kepenys, mielės, žaliosios augalo dalys ir pupelės. Daug folio rūgšties gauname iš bulvių.

Apie folio rūgšties poreikį daugiausia kalbama nėštumo metu, tada jos poreikis didėja, taip pat ji svarbi moterims žindymo laikotarpiu.

Folio rūgšties trūkumas per pirmąsias 12 nėštumo savaičių gali sutrikdyti vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi (spina bifida).

Folio rūgšties trūkumo požymiai yra dirglumas, viduriavimas, atminties sutrikimas, augimo sulėtėjimas, burnos opos, liežuvio uždegimas ir stambių eritrocitų mažakraujystė.

Folio rūgštį reikia vartoti kartu su vitaminu C, pantoteno rūgštimi (vit.B5), biotinu (vit.H), vitaminu B12, tiaminu (vit.B1), riboflavinu (vit.B2) ir piridoksinu (vit.B6).

Rekomenduojama paros dozė: 0,3-0,5 mg

Vitaminas B1 (tiaminas)

Natūralūs vitamino B1 šaltiniai yra alaus mielės, soros, avižiniai dribsniai, rugiai, paukštiena, žuvis, nesmulkinti grūdai ir saulėgrąžų sėklos. Šiuose šaltiniuose tiaminas yra lengvai prieinamas žmogaus organizmui. Šis vitaminas bijo kaitinimo, o virimas žymiai sumažina jo kiekį.

Vitamino B1 trūkumas sukelia sunkius visų lygių nervų sistemos sutrikimus, kurių pagrindiniai simptomai yra virškinimo trakto sutrikimai, silpnumas, apetito praradimas, dirglumas, emocinis disbalansas, depresija, anoreksija, atminties sutrikimas ir neuritas.

Vitamino B1 avitaminozė sukelia išsėtinę sklerozę, širdies nepakankamumą ir edemą. Vitamino B1 trūkumą lemia ilgalaikis ir gausus alkoholio, kavos ir juodosios arbatos vartojimas, taip pat rūkymas ir antibiotikų vartojimas.

Kadangi angliavandenių skaidymui reikia daug tiamino, nuolat vartojant cukrų gali atsirasti jo trūkumas.

Rekomenduojama paros dozė: 3-5 mg

Vitaminas B2 (riboflavinas)

Geriausi natūralūs riboflavino šaltiniai yra pienas, jogurtas, alaus mielės, kepenys, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, špinatai. Dėl vieno iš vitamino B2 pavadinimų- laktoflavinas- jis geriausiai pasisavinamas iš pieno produktų, yra termostabilus, jo kiekis nesumažėja kaitinant ar mikrobangų krosnelėje.

Pirmieji riboflavino trūkumo požymiai – suskilinėję ir lūžinėjantys burnos ir lūpų kampučiai, silpnumas, depresija. Jei taip pat trūksta vitamino A, be liežuvio ir burnos gleivinės uždegimo, ryškių akių ir smėlio pojūčio akyse, odos uždegimo aplink nosį ir akis, egzemos, plaukų slinkimo, taip pat galimas ir vaikų augimo atsilikimas. Riboflavinas reikalingas normaliam odos, plaukų ir nagų vystymuisi bei regėjimui palaikyti.

Rekomenduojama paros dozė: 1,1-1,7 mg

Vitaminas B6 (piridoksinas)

Pagrindiniai natūralūs šio vitamino šaltiniai yra kepenys, žuvis, kiaušinio trynys, riešutai, duona, avokadas, bananai, mielės ir ankštiniai augalai. Vitaminą B6 gamina ir žarnyno mikroflora.

Nuolatinis vitamino trūkumas: odos uždegimas (burnos kampučių įtrūkimai, odos pažeidimai aplink akis), rankų ir pėdų nervų pažeidimai (mėšlungis, nejautra, skausmas) ir anemija. Vitamino trūkumą gali sukelti alkoholizmas, lėtinės virškinimo trakto ligos, geriamieji kontraceptikai.

Geriausias vitamino B6 draugas yra magnis.

Rekomenduojama paros dozė: 1,9-2,4 mg

Vitaminas B12 (kobalaminai)

Vitamino B12 yra tik gyvūninės kilmės maiste: kepenyse, mėsoje, pieno produktuose, žuvyje, kiaušiniuose, kraujo produktuose. Vitaminą B12 taip pat šiek tiek sintetina storosios žarnos bakterijos.

Pagrindiniai vitaminų trūkumo simptomai yra neuritas, dirglumas, atminties sutrikimas, menstruacijų sutrikimai ir bendras silpnumas. Blogėjant būklei, vystosi mažakraujystė, sunkėja psichikos sutrikimai ir nervų pažeidimai, nervinės skaidulos praranda apsauginį mielino apvalkalą, o po to gali ištikti paralyžius.

B12 trūkumas dažniausiai atsiranda sergant alkoholizmu, plonųjų žarnų šalinimu, kaspinuočiais, visišku skrandžio pašalinimu, skrandžio rūgštingumu ir kasos ligomis. Taip pat rizikuoja žmonės, kurie visiškai nevalgo gyvūninės kilmės produktų.

Geriausiai vitaminą B12 papildo folio rūgštis, kalcis ir geležis.

Rekomenduojama paros norma: 0,003-0,004 mg

Kalbant apie keletą vitaminų, minėjome vitaminą kaip antioksidantą. Mūsų organizme įvairūs išoriniai veiksniai, tokie kaip cheminės medžiagos, vaistai, radiacija, virusinės infekcijos, sukelia vadinamuosius laisvuosius radikalus, kurie, kaip manoma, savo veikla turi įtakos mažiausiai 50 skirtingų ligų sukėlimui. Pvz. navikai, uždegimai ir paveldimos medžiagos (DNR) pažeidimai.

Laisvieji radikalai sukelia oksidacinį stresą ir pašalinami antioksidantais. Pagrindiniai vitaminai- antioksidantai yra A, C, E, Q10 ir karotinoidai. Taip pat naudingi antioksidaciniai mineralai, tokie kaip cinkas, selenas ir daugybė kitų organizmui naudingų junginių.

Siekdami palengvinti virusinius negalavimus, Nahrin sukūrė daugybę produktų, kuriuose yra daug antioksidantų.

Nahrin natūralūs ir veiksmingi vitaminai internetinėje parduotuvėje!

Kad būtumėte sveiki, stiprūs ir laimingi, reikėtų trumpam prisėsti ir permąstyti savo gyvenimo būdą, mitybą ir, jei reikia, apie tai pasikalbėti su šeimos gydytoju.

Nėra prasmės atiduoti savo energijos, gyvybingumo ir meilės gyvenimui dėl vitaminų trūkumo!

Būkite sveiki!

Straipsnio autorė: Mele Viil, kinų gamtos terapeutė, aromaterapeutė ir masažuotoja, turinti dermatologijos išsilavinimą

Naudota literatūra:

Medicinos biochemija I, M. Zilmer, E. Karelson, T. Vihalemm, 2001 m.

Oksidacinis stresas ir antioksidantų terapija, M.Zilmer, K.Zilmer, 1994 m.

Heinermano natūralių vitaminų ir mineralų enciklopedija, J.Heinerman, 2000 m.

Vitaminai, U. Kokassaar, Mihkel Zilmer