Fluoridas – jo nauda ir žala

Fluoridas yra natūraliai randama cheminė medžiaga, dažniausiai naudojama siekiant išvengti dantų ėduonies. Todėl fluorido turinčios dantų pastos jau dešimtmečius buvo standartinės odontologijos nešėjos. Tačiau kadangi rinkoje jau yra tiek daug burnos priežiūros priemonių be fluorido, tai gali priversti suabejoti fluorido nauda ir reikalingumu.

O abejoti bendromis tiesomis ir kvestionuoti iš tikrųjų yra sveikas protas. Mokslininkai tai daro kasdien.

Deja, dar ne viskas žinoma apie biologinį fluoro vaidmenį žmogaus organizme, o be ėduonį slopinančio šios cheminės medžiagos poveikio, tyrimais įrodyta ir keletas sveikatai kenksmingų savybių. Todėl jau šiandien kalbama apie geriamojo vandens fluoravimo efektyvumą, praktiškumą, etiškumą ir saugumą. Daugelyje šalių geriamojo vandens fluoravimas jau buvo sustabdytas, nes be geriamojo vandens žmonės kasdien vartoja ir kitų fluorido šaltinių (1, 2, 17).

Šiame straipsnyje kalbėsime apie fluoridą, tiek jo naudą, tiek iki šiol žinomus galimus neigiamus šalutinius poveikius, apsinuodijimo fluoridu požymius ir apie tai, kaip sumažinti pernelyg didelį fluorido poveikį.

Kas yra fluoras ir kas yra fluoridas?

Fluoras yra natūrali fluorido pavidalo cheminė medžiaga (CaF2, HF, NaF, H2 SiF6, SF6), kurio nedideli kiekiai randami žemės plutoje, dirvožemyje, uolienose, vandenyje, nedideli kiekiai ore (dažniausiai vietovėse su pramonine tarša fluoru) ir net kai kuriuose augaluose bei maisto produktuose.

Skirtumas tarp fluoro ir fluorido yra tas, kad fluoras yra cheminis elementas, o fluoridas yra anijonas (neigiamo elektros krūvio jonas), kurį jis sudaro.

Jis taip pat yra įprastas burnos ir dantų sveikatos produktų, tokių kaip dantų pasta ir burnos skalavimo skystis, sudedamoji dalis. Fluoras dantų pastoje dažniausiai yra natrio fluorido (NaF) arba natrio monofluorofosfato (MFP) pavidalu.

Fluoras taip pat naudojamas medicininiam vaizdavimui, kaip valymo priemonė ir kaip priedas plieno ir aliuminio gaminiuose (1, 16, 17).

Kodėl reikalingas fluoridas?

Teigiama, kad sulėtindamas dantų emalio irimą, fluoridas apsaugo nuo dantų ėduonies. Jis prisitvirtina prie pažeisto danties paviršiaus ir pritraukia stiprinančius mineralus, tokius kaip kalcis, kad padėtų atstatyti danties pažeidimus.

Naujas, kietesnis ir tvirtesnis emalis yra atsparesnis rūgštims, kurios gali įtakoti atsirandančias skyles dantyse.

Fluoridas taip pat turi antibakterinių savybių, kurios slopina bakterijų augimą ir neleidžia mikrobams prilipti prie dantų (1).

Be to, remiantis eksperimentais su gyvūnais, teigiama, kad fluoras gali būti svarbus kraujagyslių, kaulų kolageno, taip pat odos ir kitų audinių glikozaminoglikanų komponentas. Tačiau klinikiniai tyrimai neparodė fluoro trūkumo simptomų (16).

Jei fluoridas yra toks naudingas dantims, kodėl daugelis odontologų nustojo naudoti fluoridą odontologijoje?

Pastaruoju metu daugelis odontologų nustojo vartoti fluoridą. Anot jų, to priežastis labai paprasta – fluoridas yra nuodas, dėl tų pačių priežasčių jie nebenaudoja amalgaminių plombų, nenaudoja ir fluorido.

Kadangi pas odontologą gydymo fluoridu metu fluorido kiekis yra 1000 kartų didesnis nei dantų pastoje, kai kurie odontologai tiesiog nebenori rizikuoti savo pacientų sveikata.

Juolab, kad dabar suabejota fluorido vaidmeniu mažinant dantų ėduonį ir atsiranda vis daugiau įrodymų prieš fluorido vartojimą (4, 5, 12).

Ar fluoridas vis dar yra vienintelė galinga medžiaga, apsauganti jūsų dantis nuo karieso ir ėduonies?

Pirmosiomis fluorido tyrimų dienomis mokslininkai iškėlė hipotezę, kad fluoridas veikia emalį ir apsaugo nuo dantų ėduonies tik tada, kai jo yra besivystančiame emalyje (t.y. prieš dantims išdygstant burnoje).

Įrodymai patvirtina šią hipotezę, tačiau sunku atskirti tikrąjį danties skylės prevencijos poveikį po dantų išdygimo burnoje, reguliariai vartojant fluoridą.

Tyrimų apibendrinimai veikiau leidžia teigti, kad vien didelė fluorido koncentracija paviršiniame dantų emalio sluoksnyje nepaaiškina pastebimo dantų ėduonies sumažėjimo, o teigiama, kad dantų ėduonies paplitimas populiacijoje nėra atvirkščiai proporcinga fluorido koncentracijai emalyje. Be to, kai kurių mokslininkų teigimu, didesnė emalio fluorido koncentracija gali būti neveiksmingesnė užkertant kelią dantų ėduoniui.

Pavyzdžiui, 2000 m. liepos mėn. žurnale „American Dental Association“ daktaras Featherstone’as paskelbė savo tyrimą apie fluorido veiksmingumą užkertant kelią dantų ėduoniui.

Daktaras Featherstone’as paėmė sveikus ištrauktus dantis, išmatavo fluoro koncentraciją dantų emalyje ir panardino dantis į rūgštį. Jis nustatė, kad fluoro, įvesto į dantį danties vystymosi metu, nepakanka, kad dantis atsispirtų ertmę sukeliančiai rūgščiai, kurią sukelia bakterijos burnoje. Rezultatai buvo tokie patys, kai jis tikrino dantis su 10 kartų mažiau fluoro nei įprastai (4, 6, 12).

Fluorido saugumas ir galimas fluorido pertekliaus poveikis sveikatai

Fluoridas paprastai laikomas saugiu naudoti dantų pastoje ir burnos skalavimo skystyje. Galima sakyti, kad tai buvo būtina iki šiol. Lygiai taip pat fluorido pridėjimas į geriamąjį vandenį laikomas saugiu ir būtinu žmogaus sveikatai (ypač žmogaus dantų būklei).

Mažomis dozėmis (atrodo, taip ir yra), bei kai kurių šaltinių teigimu, fluoridas dantų emalį daro atsparesnį rūgštims ir taip užkerta kelią kariesui. Tačiau, išskyrus geriamąjį vandenį, fluoridas nėra skirtas nuryti.

Kadangi fluoridas dabar taip pat turi žalingą poveikį, normos viršijimas kelis kartus gali pakenkti sveikatai, o ne duoti naudos.

Pavyzdžiui, kai kurie įrodymai rodo, kad fluoro perteklius gali sukelti vėžį, kaulų pažeidimus (skeleto fluorozę), dantų fluorozę (baltos dėmės ant dantų), dantų ėduonį ir net neurologinius pažeidimus (4, 9, 10).

Fluoridas ir fluorozė (dantų fluorozė)

Per didelis fluorido vartojimas ilgą laiką (įskaitant fluorido turinčios dantų pastos rijimą), kol dantys formuojasi po dantenomis, gali sukelti dantų fluorozę.

Fluorozė trukdo formuotis nuolatinių dantų emaliui ir ant dantų gali atsirasti baltų dėmių ar dryžių, kartais kartu su pigmentinėmis dėmėmis. Sunkesniais atvejais danties emalis yra blyškus, neturi blizgesio. Taip pažeistuose paviršiuose gali susidaryti gilūs defektai, dėl kurių gali pradėti trupėti ir danties vainikas.

Fluorozės atveju pažeistiems dantims reikalingas remineralizacinis dantų emalio gydymas, kurį galima atlikti pas odontologą. Esant poreikiui, odontologas dengia dantų paviršius dirbtinėmis karūnėlėmis arba lengva kompozitine medžiaga.

Dantų fluorozė gali išsivystyti, jei geriamajame vandenyje yra daugiau nei 1,5 mg/l fluoro. Kad tokiu atveju išvengtumėte fluorozės, galima vartoti alternatyvų geriamąjį vandenį (virinant ir skaidrinant vandenį taip pat šiek tiek sumažėja fluoro kiekis) arba kuo ilgiau maitinti vaiką motinos pienu.

Fluoridas ir skeleto fluorozė

Skeleto fluorozė yra rimta sveikatos būklė, atsirandanti dėl chroniško didelio fluorido kiekio nurijimo daugelį metų formuojantis kaulams (kuris baigiasi maždaug 28–30 metų amžiaus) ir (arba) remodeliuojant kaulus.

Sergant skeleto fluoroze, kaulai yra silpnesni nei įprastai. Ankstyvieji simptomai yra sąnarių standumas ir skausmas. Sunkiais atvejais taip pat atsiranda raumenų pažeidimai ir netaisyklingas kaulų sustorėjimas, t.y., padidėja kaulų tankis, pažeidžiama kaulų struktūra, atsiranda sąnarių ir raiščių kalcifikacija. Sunkiais atvejais būdingos ir kaulų deformacijos (kaulų formos pakitimai), ypač kauluose, kurių svoris yra didelis, pavyzdžiui, kojų.

Bendra nuomone, skeleto fluorozė pasireiškia tada, kai fluoro kiekis geriamajame vandenyje yra 4 mg/l ir daugiau. Tačiau keli tyrimai (bent 9 straipsniai iš 5 šalių) parodė, kad skeleto fluorozės atvejų pasitaikydavo ir tada, kai fluoro kiekis geriamajame vandenyje buvo mažesnis nei 4 mg/l, daugumoje tyrimų net mažesnis nei 2,5 mg/l (14, 15 , 16).

Rizikos grupei priklauso tik 8 metų ir jaunesni vaikai, nes būtent šiuo metu vaikams atsiranda nuolatiniai dantys. Vaikams, paaugliams ir vyresniems nei 8 metų suaugusiems dantų fluorozė negali išsivystyti (1, 11, 16).

Fluoridas ir jo neurotoksinis poveikis

Nors būtina atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų patvirtintas neurotoksinis fluorido poveikis, keli tyrimai iki šiol parodė, kad su šia chemine medžiaga verta būti atsargiems, pavyzdžiui:

• Teigiama, kad fluoridas kaupiasi kankorėžinėje liaukoje ir taip slopina melatonino gamybą.
• Fluoruoto geriamojo vandens vartojimu taip pat bandoma paaiškinti ankstesnį mergaičių brendimą.
• Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad fluoruoto vandens gėrimas taip pat gali sukelti elgesio sutrikimų, o elgesio sutrikimo pobūdis priklauso nuo fluoro poveikio laiko (vaisiaus amžiaus, jauno besivystančio organizmo ar suaugusio žmogaus). Esant vaisiui, naujagimiai buvo hiperaktyvūs, o hiperaktyvumas išliko visą gyvenimą. Depresinis elgesys buvo pastebėtas tiriamiesiems, kai naudojimas vyko suaugus. Tyrime dalyvavusios žiurkės, vartodamos tiek pat fluoro, kiek žmonės gauna gerdami fluorintą vandenį, taip pat parodė smegenų ir inkstų pažeidimus. Kadangi manoma, kad žiurkės yra atsparesnės fluoro poveikiui nei žmonės, tokie rezultatai reikalauja atsargumo.
• Kinijoje atlikti tyrimai parodė, kad 8–13 metų vaikų geriamajame vandenyje esantis netiesioginis fluoro poveikis gali stabdyti jų protinį vystymąsi. Būtent, vaikų IQ (intelekto koeficientas) pradėjo mažėti 5–10 balų jau tada, kai fluoro kiekis vandenyje buvo 1,8 mg/l.
• Skamba neįtikėtinai, tačiau neseniai JAV atlikto tyrimo duomenimis, nusikalstamumas vietovėse, kuriose yra fluoruotas vanduo, taip pat buvo žymiai didesnis, palyginti su vietovėmis, kuriose geriamasis vanduo nefluoruotas. Tačiau šio konkretaus tyrimo rezultatai dar negali būti vadinami tiesa, nes šiuo atveju kitos galimos aplinkybės, vedančios į nusikalstamą kelią, pavyzdžiui, sociokultūriniai ir ekonominiai veiksniai tyrimo metu nebuvo pašalinti.
• Kai kurie tyrimai parodė galimą ryšį tarp fluoro kiekio geriamajame vandenyje ir Dauno sindromo. Tačiau, kaip ir ankstesnių tyrimų rezultatai, norint patvirtinti šio ryšio priežastinį ryšį, reikalingi tolesni aukštos kokybės tyrimai (16).

Fluoridas ir padidėjusi vėžio rizika

Fluoruoto geriamojo vandens naudojimas taip pat buvo susijęs su vėžio rizika, o daugiau nei 50 populiacija pagrįstų tyrimų ištyrė galimą ryšį tarp vandens fluoro kiekio ir vėžio. Dauguma jų nerado stipraus priežastinio ryšio su vėžiu. Tačiau beveik visi šie tyrimai buvo retrospektyvūs (atsižvelgiant į laiką) ir palygino, pavyzdžiui, vėžio paplitimą bendruomenėje prieš vandens fluoravimą ir po jo, arba palygino vėžio dažnį bendruomenėse, kuriose geriamajame vandenyje yra mažesnis fluoro kiekis, su didesniu fluoro kiekiu (natūraliai arba fluoruojant vandenį).

Tačiau kadangi kai kuriuos veiksnius tokio tipo tyrime sunku kontroliuoti (t.y. lyginamos grupės gali skirtis ne tik geriamojo vandens vartojimo vieta), į kiekvieno atskiro tyrimo išvadas reikia žiūrėti atsargiai.

Yra ir kitų problemų, dėl kurių šią temą sunku ištirti. Pavyzdžiui, jei fluoravimas yra rizikos veiksnys, ar turi reikšmės naudojamo fluoro tipas? Be to, ar yra konkretus fluoro lygis, kurį viršijus rizika padidėja, arba konkretus laikotarpis arba amžiaus intervalas, per kurį asmuo galėtų būti veikiamas fluoro?

Nedideli tyrimai patys savaime gali nepateikti atsakymų, tačiau apskritai jie turi didesnį svorį. Kelios sisteminės apžvalgos per pastaruosius 25 metus apžvelgė visus paskelbtus tyrimus šia tema.

• Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), priklausanti Pasaulio sveikatos organizacijai, savo 1987 m. apžvalgoje nurodė, kad fluoridai nėra klasifikuojami dėl jų kancerogeniškumo (gebėjimo sukelti vėžį) žmonėms. Nors jie pažymėjo, kad tyrimai „neįrodė, kad žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose yra didelė fluorido koncentracija vandenyje, dažniau serga vėžiu nei žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose fluoro koncentracija maža“, jie taip pat pažymėjo, kad įrodymų nepakako išvadoms pagrįsti vienaip ar kitaip (7).
• Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (NRC), priklausanti Nacionalinėms akademijoms, 1993 m. paskelbė ataskaitą „Suvartoto fluorido poveikis sveikatai“. Jo išvada buvo tokia, kad „turimų laboratorinių duomenų nepakanka kancerogeniniam fluorido poveikiui gyvūnams įrodyti“. Jie taip pat padarė išvadą, kad „iki šiol atliktų epidemiologinių (populiacinių) tyrimų įrodymų svoris nepatvirtina hipotezės apie ryšį tarp fluorido poveikio ir padidėjusios vėžio rizikos žmonėms“. Tačiau ataskaitoje rekomenduojama atlikti tolesnius gerai suplanuotus tyrimus, siekiant ištirti galimą ryšį su vėžiu, ypač osteosarkomomis. Osteosarkoma yra retas vėžys. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose vaikams ir paaugliams kasmet diagnozuojama tik apie 400 atvejų. Tai reiškia, kad gali būti sunku surinkti pakankamai atvejų, kad būtų galima atlikti didelius tyrimus. Mažesni tyrimai paprastai gali nustatyti didelius vėžio dažnio skirtumus tarp dviejų grupių, tačiau gali nepavykti nustatyti nedidelių skirtumų. Jei fluoridas tik šiek tiek padidino riziką, tokio tipo tyrimai gali jos neaptikti (7).
• JK Jorko universiteto Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) apžvalgos ir sklaidos centras 2000 m. paskelbė sistemingą vandens fluoravimo apžvalgą. Jie padarė išvadą: “Apskritai, nebuvo nustatyta jokio aiškaus ryšio tarp vandens fluoravimo ir kaulų vėžio, skydliaukės vėžio ar visų vėžio atvejų ar mirtingumo nuo jo”. Tačiau jie taip pat pažymėjo: „Atsižvelgiant į susidomėjimą visuomenės vandens fluoravimu, stebina, kad buvo atlikta nedaug aukštos kokybės tyrimų“. (7).
• 2006 m. pradžioje Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba paskelbė atnaujintą 1993 m. apžvalgos versiją. Nors į apžvalgą įtraukta keletas naujų duomenų, šios ataskaitos rezultatai iš esmės buvo tokie patys: „Remiantis duomenimis apie žmones, genotoksiškumo tyrimais ir ląstelių sistemų veikimo mechanizmų tyrimais, įrodymai, kad fluoras gali sukelti arba skatinti vėžį, ypač kaulų vėžį, yra preliminarūs ir mišrūs (7).
• Europos pavojaus sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (SCHER) peržiūrėjo vandens fluorinimo įrodymus 2010 m. Jis padarė išvadą, kad fluoro vandenyje ir osteosarkomos sąsajų įrodymai buvo „dviprasmiški“, todėl „fluorido negalima klasifikuoti pagal jo kancerogeniškumą“ (7).
• Bendras iki šiol atliktų apžvalgų sutarimas yra tas, kad nėra tvirtų įrodymų apie ryšį tarp vandens fluoravimo ir vėžio. Tačiau keliose apžvalgose buvo pastebėta, kad norint išsiaiškinti galimą ryšį, reikia atlikti tolesnius tyrimus (7).
• Pastaraisiais metais buvo paskelbta keletas tyrimų apie galimą ryšį tarp vandens fluoravimo ir vėžio. 2006 m. paskelbtoje Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrimo dalinėje ataskaitoje nustatyta, kad fluoro poveikis geriamajame vandenyje buvo susijęs su didesne osteosarkomos rizika berniukams, bet ne mergaitėms. Tačiau tyrime dalyvavę mokslininkai pažymėjo, kad ankstyvieji antrosios tyrimo dalies rezultatai neatitiko ataskaitoje pateiktų rezultatų. Todėl jie patarė būti atsargiems interpretuojant rezultatus (7).

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors šia tema atlikta daug tyrimų, šiuo metu įrodymų vis dar nepakanka, kad būtų galima daryti vienas ar kitas išvadas, o galimas kancerogeninis fluoro poveikis tikrai turi būti toliau tiriamas.

Fluoridas geriamajame vandenyje

Apskritai optimalus fluoro kiekis geriamajame vandenyje laikomas 0,7-1,2 mg/l.

“Klaipėdos vanduo” duomeninimis, ribinė fluoro koncentracija geriamajame vandenyje pagal Lietuvos Higienos normą HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ turi būti ne didesnė nei 1,5 mg/l. 2021.06.02 straipsnis apie Vakarų ir Šiaurės-Vakarų Lietuvos požeminį vandenį čia.

Apie Vakarų Lietuvos vandens kokybę paskaityti galite ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijų skyriaus vedėjos paruoštame 2009.06.01 dienos straipsnyje . Jame teigiama, jog VMVT, kontroliuojančios geriamojo vandens tiekėjus, duomenimis, 2008 m. Palangos gyventojai gėrė vandenį, kuriame fluoridų koncentracija siekė 2,56 mg/l, Šventosios – 2,78 mg/l, Kelmės – 2,78 mg/l. Straipsnyje taip pat minima, kan Lietuvos Šiaurės Vakarų ir Vakarų regiono savivaldybės įvairiai sprendžia su fluoru susijusias vandens problemas, statomi vandens gerinimo įrenginiai, tačiau iki šiol ji vis dar aktuali kai kuriose Telšių, Šiaulių ir Klaipėdos apskričių savivaldybėse. 

Tačiau privačiuose šuliniuose fluoro kiekis gali būti ir didesnis. Taip pat reikia pasakyti, kad daugiausia fluoro yra požeminiame vandenyje, o paviršiniame vandenyje jo mažiau (<0,1–0,3 mg/l) (16).

“Vilniaus vandenys” apie rajono vandens kokybę pateikia tokią informaciją.

UAB “Mažeikių vandenys” 2017m. geriamojo vandens laboratorinio tyrimo protokalas skelbiamas čia.

Savo miesto ar rajono vandens kokybės informaciją lengvai galite gauti susisiekę su savo vandens tiekėju ar rasti internete.

Fluorido pasisavinimas žmogaus organizme ir jo paros dozė

Daugiau nei 90% fluorido, gaunamo iš geriamojo vandens, patenka į organizmą iš skrandžio ir plonosios žarnos, o geriamasis vanduo ir su juo pagaminti gėrimai bei maistas sudaro iki 70% per dieną suvartojamo fluorido kiekio. Jei geriamajame vandenyje fluorido yra daugiau nei 1 mg/l, vartojant vandenį ir su juo pagamintus gėrimus bei maistą, fluorido paros dozė yra žymiai didesnė. Tokiu atveju kūdikiai taip pat gali gauti iki 100 kartų daugiau fluorido nei iš motinos pieno.

Organizmas pasisavina apie 30–60 % su maistu gaunamo fluorido, o iš maisto paprastai gaunama apie 30 % paros fluorido dozės. Mažiems vaikams kaip fluorido šaltinis tampa prarytos dantų pastos.

Apie pusę absorbuoto fluoro organizmas pašalina su šlapimu, likusioje kūno dalyje fluoras kaupiasi taip:

• 99% kauluose (300-7000 µg/g) ir dantyse (740-21000 µg/g).
• Nedidelis kiekis cirkuliuoja kraujyje.
• Iš kraujo fluoras pasiekia per motinos pieną (5–7 µg/l) vaisių ir placentą.
• Seilėse paprastai yra 0,02 µg/ml fluoro (16).

Vidutinė fluoro paros dozė vidutinio klimato sąlygomis yra:

• Suaugusiesiems 0,03-0,04 mg/kg.
• 0,08 mg kūdikiams.
• 0,06 mg/kg 3-5 metų vaikams.
• Paros dozė taip pat priklauso nuo to, kiek vandens žmogus išgeria. Pavyzdžiui, esant karštam orui, karštam klimatui ir esant didesniam fiziniam krūviui, išgeriama daugiau vandens, daugiau vandens išgeria ir diabetikai (16).

*µg – mikrogramai

*mg – miligramai

Ką daryti, kad sumažėtų fluorido perteklius?

Jei gyvenate vietovėje, kurioje fluorido kiekis geriamajame vandenyje gali viršyti ribą, ir esate susirūpinę dėl galimo pavojingai didelio fluorido kiekio poveikio, galite imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintumėte to poveikį.

• Žinokite fluorido kiekį savo geriamajame vandenyje. Jei jūsų geriamasis vanduo tiekiamas iš bendro vandens tiekimo, apie fluorido kiekį geriamajame vandenyje galite sužinoti susisiekę su vietos bendruomenės paslaugų teikėju. Žmonės, kurie geriamąjį vandenį gauna iš privataus šaltinio, pavyzdžiui, iš šulinio, gali laboratorijoje ištirti, ar jų vandenyje nėra fluorido.
• Žmonės, gyvenantys vietovėse, kuriose yra didelis fluorido kiekis vandenyje, gali norėti naudoti alternatyvų geriamojo vandens šaltinį, pavyzdžiui, vandenį buteliuose. Nors buteliuose išpilstytame vandenyje taip pat yra fluorido, natūraliame šaltinio vandenyje fluorido yra mažiausiai.
• Taip pat yra būdų, kaip filtruoti fluoridą iš vandens, vienas iš jų yra, pavyzdžiui, membraninė technologija.
• Išankstinis geriamojo vandens virinimas ir skaidrumas taip pat padeda tam tikru mastu sumažinti fluorido kiekį vandenyje.
• JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pataria tėvams vaikams iki 6 metų duoti tik žirnio dydžio dantų pastos dantims valytis ir daryti viską, kad vaikai neprarytų dantų pastos. Pasitarkite su savo vaiko odontologu prieš naudodami fluorido turinčią dantų pastą vaikams iki 2 metų amžiaus. Dantų pastos etiketėje taip pat perspėjama, kad rekomenduojama vengti nuryti dantų pastą, o kai kurie taip pat priduria, kad jei vaikas praryja daugiau nei žirnio dydžio dantų pastos, tėvai turėtų paskambinti į apsinuodijimų kontrolės centrą.
• Jei jūsų vietovėje geriamajame vandenyje yra didesnis fluorido kiekis, galima įsigyti dantų pastų, kuriose yra mažai fluoro ir visiškai be fluoro, ir kitų odontologinių produktų, kad išvengtumėte pernelyg didelio fluorido poveikio (4, 7, 10, 11).

Apsinuodijimo fluoridu požymiai

Fluorido kiekis burnos priežiūros produktuose gali būti toksiškas, jei vartojamas dideliais kiekiais.

Todėl fluorido perdozavimas arba kitaip apsinuodijimas gali įvykti tik tada, kai kas nors tyčia ar netyčia suvartoja daugiau nei įprasta ar rekomenduojama.

Toks ūmus pavojingai didelio fluorido kiekio poveikis yra retas ir dažniausiai gali pasireikšti tik mažiems vaikams. Todėl vaikams iki šešerių metų dažniausiai nerekomenduojama fluorido turinčios dantų pastos, nes būtent jie yra linkę pastą nuryti.

Tačiau kol vaikas visa tai tinkamai išspjauna ir išsiskalauja burną išsivalęs dantis su fluoro turinčia dantų pasta, nerimauti dėl apsinuodijimo nereikia (2, 10, 13).

Jei netyčia gavote per daug fluoro, fluoro perdozavimo simptomai gali būti:

• Pilvo skausmas.
• Nenormalus skonis burnoje (sūrus arba muilo skonis).
• Viduriavimas.
• Perteklinis seilių kaupimasis burnoje.
• Akių dirginimas (jei fluoro pateko į akis).
• Galvos skausmas.
• Nenormalus kalcio ir kalio kiekis kraujyje.
• Nereguliarus arba lėtas širdies plakimas.
• Širdies sustojimas (sunkiais atvejais).
• Pykinimas ir vėmimas.
• Seklus kvėpavimas.
• Tremoras (ritminis).
• Silpnumas (2).

Prieš skambindami dėl apsinuodijimo greitajai pagalbai, būkite pasirengę atsakyti į šiuos klausimus:

• Asmens amžius, svoris ir būklė (pvz. ar žmogus sąmoningas?).
• Produkto, kurį asmuo naudojo, pavadinimas (jei žinoma, taip pat produkto sudedamosios dalys ir fluorido kiekis jame).
• Laikas, kai produktai buvo nuryti.
• Suvartotas kiekis (2).

Būtinai skambinkite greitosios pagalbos numeriu, net jei nežinote aukščiau nurodytos informacijos. Lietuvoje telefono numeris, į kurį reikia kreiptis, yra 113. Taip pat galite skambinti šiuo numeriu, jei turite klausimų apie apsinuodijimų prevenciją ar apsinuodijimą apskritai.

Tai, kaip gerai asmuo atsigauna nuo apsinuodijimo, priklauso nuo to, kiek fluoro buvo išgerta ir kaip greitai buvo suteiktas gydymas. Kuo greičiau žmogus gauna medicininę pagalbą, tuo didesnė tikimybė pasveikti (2).

Kur dar yra fluorido?

Daugelyje produktų yra fluoro, įskaitant:

• Tam tikri burnos skalavimo skysčiai ir dantų pastos.
• Tam tikri vitaminai (Tri-Vi-Flor, Poly-Vi-Flor, Vi-Daylin F).
• Geriamas vanduo.
• Natrio fluorido skystis ir tabletės.
• Taikomosios dailės ir namų apyvokos reikmenys, tokie kaip:
  • Rūgštinis kremas, naudojamas piešiniams ant stiklinių išgraviruoti.
  • Kai kurie tarakonų nuodai.
• Maistas ir gėrimai, tokie kaip:
  • Juodoji arbata (1 puodelis): 0,07–1,5 mg.
  • Kava (1 puodelis): 0,22 mg.
  • Krevetės (85 g): 0,17 mg.
  • Vanduo buteliuose su fluoridu (1 puodelis): ≤ 0,17 mg.
  • Razinos (¼ puodelio): 0,08 mg.
  • Avižiniai dribsniai (½ puodelio): 0,08 mg.
  • Greipfrutų sultys (¾ puodelio): 0,08 mg.
  • Virtos bulvės (1 vidutinė): 0,08 mg.
  • Virti ryžiai (½ puodelio): 0,04 mg.
  • Varškė (½ puodelio): 0,04 mg.
  • Keptas kiaulienos karbonadas (85 g): 0,03 mg.
  • Neriebus aromatizuotas jogurtas (1 puodelis): 0,03 mg.
  • Keptas avienos karbonadas (85 g): 0,03 mg.
  • Tortilija (1 tortilija, kurios skersmuo apie 30 cm): 0,02 mg.
  • Konservuoti kukurūzai (½ puodelio): 0,02 mg.
  • Virta jautiena (85 g): 0,02 mg.
  • Konservuotas tunas (85 g): 0,02 mg (2, 3).
• * Fluoro kiekis gali skirtis priklausomai nuo vandens, naudojamo maistui ar gėrimui ruošti.

Ar dantų pasta be fluoro yra veiksminga?

Yra įvairių dantų pastų be fluoro ir tokios dantų pastos yra palyginti naujos burnos sveikatos rinkoje. Dantų pastose be fluoro naudojami natūralūs ingredientai, kurie švelniai valo dantis ir padeda pašalinti dėmes.

Pavyzdžiui, Nahrin dantų pasta be fluoro palaiko dantų šepetėlio valymo efektą dėl subalansuotos poliravimo, valymo ir sveikų augalų ekstraktų sudėties.

Šis dantų gelis yra praturtintas specialia veikliąja medžiaga, kuri sunaikina ant dantų esančią bakterijų bioplėvelę, nereikia stipriai trinti dantų.

Šis straipsnis skirtas tik informacijai. Nenaudokite čia pateiktos informacijos vertindami savo sveikatą ir diagnozuodami ar gydydami faktinį apsinuodijimą, bet visada pasitarkite su savo šeimos gydytoju, jei kyla abejonių.

 

Šaltiniai:

1. Is Fluoride in Toothpaste Bad for You? (sdperio.com)
2. Fluoride overdose Information | Mount Sinai – New York
3. Fluoride – Health Professional Fact Sheet (nih.gov)
4. Why We Do Not Use Fluoride | Holistic Dentist Calgary (healthfirstdental.com)
5. Why we avoid fluoride | Bel Canto Dental
6. Recommendations for Using Fluoride to Prevent and Control Dental Caries in the United States (cdc.gov)
7. Water Fluoridation and Cancer Risk
8. Joogivee ohutus | Terviseamet
9. (Microsoft Word – L365pparuanne_Fluoriid joogivees 2008.doc) (terviseamet.ee)
10. fluoroos – Sõnastik – Hambaarst.ee
11. Hea vesi ei olegi absoluutselt puhas – Maaleht (delfi.ee)
12. New study questions value of fluoride varnish – UW School of Dentistry (washington.edu)
13. Fluorosis | Community Water Fluoridation FAQs | Community Water Fluoridation | Division of Oral Health | CDC
14. Fluoride’s Effects on the Formation of Teeth and Bones, and the Influence of Genetics – PMC (nih.gov)
15. Skeletal Fluorosis – an overview | ScienceDirect Topics
16. https://ojs.utlib.ee/index.php/EA/article/download/10067/5254/
17. Fluoride Content in Toothpaste for Children (medsafe.govt.nz)